Siekiant patenkinti vis labiau augančius gyventojų keliavimo poreikius, 1956 m. sostinėje prasidėjo iki šiol besitęsiantis pačios „žaliausios“ transporto priemonės dominavimas – įkurtas Vilniaus troleibusų parkas bei nutiestas 7,8 kilometro ilgio kontaktinis tinklas. Savo gyvenimą parkas pradėjo su 8 troleibusais, keleivius vežusiais maršrutu Antakalnis – Stotis. Planinis troleibusų skaičius buvo 25, o dirbo prie troleibusų tinklo apie 50 darbuotojų.

Antanas Sutkus. Katedros aikštė. 8 linija: Žalgirio g. – Kalvarijų g. – Paupio g.

Po metų, 1957-aisiais, buvo realizuotas antrasis maršrutas Stotis – Žvėrynas. Taip kasmet būdavo nutiesiamos naujos kontaktinio tinklo linijos ir sukuriami vis naujesni maršrutai.

Todėl 1967-aisiais, praėjus vienuolikai metų nuo pirmųjų̨ troleibusų išriedėjimo į gatves, Vilniaus miestas jau galėjo didžiuotis net 13 maršrutų̨, kurių bendras ilgis siekė 217 kilometrų. O iki 1975-ųjų įrengti beveik visi šiandien veikiantys sostinės maršrutai – kartu jų tinklas jau tuomet siekė 480,6 kilometro.

Tuo metu Vilniaus autobusų parkas 1970 m. jau turėjo 572 autobusus, iš kurių mieste nuolat dirbo 192. 1971 m. sostinėje buvo 33 maršrutai, o mieste kasdien važinėjančių autobusų skaičius paaugo iki 210.

1973 m. viešajame transporte įrengiami komposteriai. 

1971 m. sostinėje buvo 33 maršrutai, kuriais kursavo 210 autobusų.