Vilniečiams automobilis yra tarsi krepšinis tautiečiams – be jo nė iš vietos. Viena vertus, Lietuvoje automobilis yra tikrai įperkamas būdas judėti, o viešojo transporto sistemai bei dviračių kelionėms trūksta patogios infrastruktūros ir suderinamumo su praktiniais žmonių poreikiais. Todėl nenuostabu, kad automobilis, kaip judėjimo būdas, dažnai triumfuoja prieš kitus pasirinkimus. Taip pat veikia ir automobilio, kaip tam tikro statuso ženklo, suvokimas. Kita vertus, sumažinti augančio miesto kamščius bei taršą nesumažinant automobilių skaičiaus beveik neįmanoma.

29,3 proc. visų automobilių Vilniuje yra „Euro 3“ standarto, keliančio daugiau taršos bei triukšmo nei naujesni modeliai. Iš dalies dėl to maždaug 6 proc. miesto teritorijos oro tarša yra didesnė, nei aukščiausias saugus rodiklis. Šiose zonose gyvena 4 proc. visų vilniečių bei veikia 36 mokyklos ir vaikų darželiai. Blogiausi užterštumo rodikliai – mieste centre, Šeškinėje ir Naujininkuose.

Maža to, skaičiuojama, kad kiekvienais metais Europoje triukšmo tarša kainuoja gyventojams 1,6 mln. sveiko gyvenimo metų. Tuo metu automobiliai Vilniuje atsakingi maždaug už 29 proc. tokio triukšmo. Lietuvos sostinėje iš viso 24 proc. miestiečių patenka į ribines vertes viršijančias triukšmo zonas.

1. pav. Transporto srautų kartograma su taršiausiomis ir triukšmingiausiomis vietomis
Šaltinis: SĮ „Vilniaus planas“ duomenų bazė

Kartais manoma, kad kamščiai – tai blogiausia, ką mieste sukelia didelė gausa automobilių. Tačiau iš tiesų (žr. aukščiau esantį 1. pav.) automobiliai, ir ypač piko metu, tampa didžiausiais taršos bei triukšmo sukelėjais. Dažniausiai taip sutampa, kad atkarpos, kuriose susikaupia daugiausiai automobilių taršos bei triukšmo, yra itin pažeidžiamos: jose didžiausios švietimo ir sveikatos įstaigų koncentracijos. Taip pat šiose atkarpose atsiduria ir gyvenamieji namai, tad nemaža dalis miesto gyventojų beveik visuomet yra veikiami taršos ir/ar triukšmo. Didžiausia užterštumo zona – Stoties, Rasų, Naujininkų transportiniuose rajonuose.

2. pav. Oro tarša. Gyventojų dalis, patenkanti į padidintos oro taršos zonas

3. pav. Tarša nuo transporto priemonių. Zonos, labiausiai užterštos oro ir triukšmo tarša.

 

Automobilius toleruoti mieste būtų galima tik su sėkmingai veikiančia dalijimosi sistema ir egzistuojant patogioms sąlygoms žmonėms savo aplinkai žalingus automobilius pakeisti elektra varomais. Tačiau iki artimiausios elektromobilio įkrovimo stotelės 89 proc. vilniečių šiandien turėtų keliauti daugiau kaip pusę kilometro, o automobilių dalijimosi sistema, nors ir tobulėja labai greitai, kol kas negali aprūpinti visų mikrorajonų. Tad šios sėkmingos alternatyvos kol kas paprasčiausiai neturi pakankamai ištobulintos infrastruktūros, kad galėtų aktyviai keisti viso miesto įpročius.

4. pav. Dalinimosi automobilių pasiekiamumas.

5. pav. Infrastruktūra elektromobiliams. Įkrovimo taškų pasiekiamumas 500 m atstumu.

 

Augant automobilių skaičiui mieste bei intensyvėjant judėjimui, atitinkamai intensyvės ir tarša bei triukšmas nurodytose atkarpose. Taip pat, tikėtina, nieko nedarant ir nekeičiant, mieste gali susidaryti naujos padidintos taršos/triukšmo atkarpos. Būtent todėl darnaus judumo plane teikiami siūlymai triukšmo ir taršos mažinimui – mažų emisijų, sumažinto greičio, gamtos  ir kitos zonos. Būtent todėl darnaus judumo plane teikiami siūlymai triukšmo ir taršos mažinimui – mažų emisijų, sumažinto greičio, gamtos  ir kitos zonos, taip pat – tranzitinio eismo ribojimai senamiestyje, taršos mokesčiai ir t.t. Analizė rodo, kad įvedus sumažinto greičio zonas Vilniuje  galima išsaugoti 3-4 gyvybes kasmet, ne tik pagerinti aplinkos kokybę.

 

6. pav. DJP rengėjų siūlomos mažų emisijų ir gyvenamosios zonos

7. pav. DJP rengėjų siūlomos mažų emisijų, sumažinto greičio, gamtos ir viešosios zonos.