Pėsčiųjų dalis Vilniuje jau ne vienerius metus laipsniškai mažėja. Miesto tikslas – ją atstatyti. Savivaldybė planuoja kasdienes ir laisvalaikio pėsčiųjų trasas, kuriomis miestiečiams būtų patogu judėti tiek darbo reikalais, tiek leidžiant laisvalaikį. Šios trasos bus nuolat prižiūrimos ir susietos su viešojo transporto sistema.

Atnaujinamose ar naujai tiesiamose gatvių atkarpose įrengiami žymėjimai neįgaliesiems, nuolydžiai ir kitos priemonės, kurios pritaiko miesto infrastruktūrą visiems miestiečiams, nepriklausomai nuo to, kokie skirtingi jų poreikiai bebūtų. Tenka pastebėti, kad kai kuriuose miesto mikrorajonuose infrastruktūros pritaikymu neįgaliesiems nesirūpinta daugiau kaip dešimtmetį, tačiau situacija pamažu keičiasi ir artimiausiais metais Vilnius taps miestu, patogiu kiekvieno gyventojo ar svečio kelionėms.

Atliekant esamos judumo situacijos Vilniaus mieste analizę SĮ “Vilniaus planas” atliko pėsčiųjų srautų stebėjimus ir susistemino gautus duomenis, kurie parodo, kur gi pėsčiųjų judėjimas – intensyviausias:

1. pav. Pėsčiųjų srautų Vilniuje stebėjimo rezultatai.

 

Taip pat tos pačios analizės metu buvo stebimi ir dviračių srautai, tam, kad būtų įvertinta, kokiais maršrutais gyventojai juda dviračiais intensyviausiai

2. pav. Dviračių srautų matavimų rezultatai, kurie iliustruoja kelionių dviračiais intensyvumą skirtingose Vilniaus miesto dalyse.

Įvertinus dabartinį dviračių takų tinklą Vilniaus mieste aiškiai matoma kuriose Vilniaus dalyse gyventojai turi geriausias salygas judėti dviračiu, o kur tai yra ne taip patogu ir saugu:

3. pav. Miesto gyventojų dalis transportiniuose rajonuose, kuriai iki 300 m atstumu užtikrintas esamo susiekimo dviračių transportu tinklo pasiekiamumas.
Šaltinis: SĮ „Vilniaus planas“ duomenų bazė

Dalinimosi dviračiais sistema

Nuo 2013-ųjų metų liepos mėnesio pagrindine dviračių populiarinimo priemone tapo Vilniaus centre ir senamiestyje išplėtota viešųjų dviračių nuomos bei dalinimosi sistema. Iki 2014-ųjų – sukurti 34 nuomos punktai, o 2015-aisiais prie jų prijungti dar trys, tad šiuo metu veikia 37 punktai su 639 stovais (vidutinis dviračių stovų skaičius punkte – 17). Kiekvieną sezoną dienos metu gyventojams pasiekiami 280 dviračių. Vien 2015-2016 m. jais atlikta 280,4 tūkst. kelionių (1,3 tūkst. per dieną). Kaip ir automobilių dalijimosi sistema, viešieji dviračiai kasmet populiarėja ir jų naudotojų skaičius nuolat auga.

Tačiau sistema privalo plėstis. Kol kas viešuoju dviračiu kasdienių kelionių į darbą ar studijas neįmanoma atlikti iš tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų (Pašilaičių, Fabijoniškių, Lazdynų, Justiniškių, Antakalnio ir kt.).

4. pav. Dalis vilniečių, gyvenančių nuo dviračių nuomos punkto ne toliau kaip 300 m. atstumu.