2016 m. rytinio piko kelionių modalinis pasiskirstymas

2016 m. paros modalinis kelionių pasiskirstymas

Šaltinis: Vilniaus miesto teritorijos bendrasis planas

Tarptautiniai tyrimai parodė, kad statistinis vilnietis 28 proc. savo kelionės mieste laiko praleidžia stovėdamas eismo spūstyse. Per dieną sugaištamas laikas mums kainuoja vidutiniškai 35 minutes. Tai reiškia, jog per visus metus kamščiuose prastovime 136 valandas.

Sunkiausia spūstis įveikti prieš darbo pradžią bei dienos pabaigoje – nuo 7 iki 9 bei nuo 17 iki 18 valandos. Rytais srautas pasiskirsto labiau, tačiau net ir tuomet piko valandomis prastoviniuojame nuo 43 iki 50 proc. viso kelionės laiko. Tuo metu vakarais situacija dar blogesnė – 17-18 val. spūstyse sugaišti galima net iki 71 proc. visos kelionės trukmės. Tai reiškia, kad važiuodami iš darbo kartais iš tiesų judame mažiau nei trečdalį savo kelionės laiko.

Šaltinis: https://www.tomtom.com/en_gb/trafficindex/city/vilnius

 

Siekiant identifikuoti pagrindines spūsčių mieste priežastis ir galimus sprendimo kelius, vilniečių traukos objektai suskirstyti į keturias grupes:

  • Trauka ryte (švietimo įstaigos, darbo vietos) (žr. žemiau esantį pav.);
  • Trauka vakare (švietimo įstaigos, prekybos centrai, kino teatrai) (žr. žemiau esantį pav.);
  • Trauka visą dieną (sveikatos įstaigos, prekybos centrai, muziejai) (žr. žemiau esantį pav.);
  • Epizodinė trauka (visuomeniniai objektai, sporto ir pramogų kompleksai, turistinių paslaugų teritorijos) (žr. žemiau esantį pav.).

 

Norint lengviau suvokti, kokie žmonių kiekiai lanko svarbiausius Vilniaus traukos objektus ir jų arealus, pateikiami lankytojų skaičiai (informacijos šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, gydymo įstaigų duomenys):

  • Universitetuose 2015-2016 m. studijavo 52,07 tūkst. studentų, kolegijose – 14,37 tūkst. studentų;
  • Bendrojo ugdymo mokyklose 2015–2016 mokslo metais mokėsi 67,1 tūkst. mokinių;
  • Ikimokyklinio ugdymo įstaigas 2015-2016 metais lankė 23,8 tūkst. vaikų, dar 1,6 tūkst. jų lankė bendrojo ugdymo įstaigų ikimokyklines grupes;
  • Į kino teatrus pernai vyko 1,4 mln. žmonių (apie 3835 lankytojai per dieną);
  • Į muziejus 2015-aisiais vyko 1,3 mln. žmonių (apie 3561 lankytojas per dieną);
  • Lovadienių skaičius gydymo įstaigose – 1,66 mln. per metus.

1. pav. Rytinės traukos objektų sankaupos arealai ir jų pasiekiamumas esama infrastruktūra

2. pav. Vakarinės traukos objektų sankaupos arealai ir jų pasiekiamumas esama infrastruktūra

3. pav. Visos dienos traukos objektų sankaupos arealai ir jų pasiekiamumas esama infrastruktūra

4. pav. Epizodinės traukos objektų sankaupos arealai ir jų pasiekiamumas esama infrastruktūra

Išvados

Dėl traukos objektų gausos, didžiausiu judėjimu pasižymi centrinė Vilniaus miesto dalis. Ji generuoja didžiausius gyventojų srautus, dėl ko kenčia nuo automobilių spūsčių, nelaimingų įvykių skaičiaus, triukšmo ir taršos rodiklių išaugimo.

Stebint judėjimo Vilniaus mieste srautus bei pagrindines kryptis tiek ryte, tiek vakare, akivaizdu, kad milžiniškos spūstys susidaro ne be priežasties. Tai leidžia daryti išvadą, jog vilniečiai nepakankamai diferencijuoja savo keliavimo būdus ir daugiausiai kelionių atlieka būtent automobiliu.

2016-aisiais automobiliu atlikta 45 proc. visų vilniečių kelionių. Tiesa, ne visame mieste pastebimos vienodos tendencijos. Centre didžioji dauguma (41,7 proc.) kelionių atliekama pėsčiomis, o automobilis reikalingas tik trečdaliui gyventojų. Tačiau keliaujant į ar iš tolimesnių rajonų, automobilis panaudojamas iki 67,8 proc. kelionių.

5. pav. Modalinis kelionių pasiskirstymas pagal funkcines zonas

Kiekvienas miesto rajonas susiduria su skirtingomis, susisiekimą apsunkinančiomis problemomis, todėl Vilniui reikalingi kompleksiniai sprendimai, kuriais būtų atsižvelgta į kiekvieno mikrorajono poreikius. Dėl to visos siūlomos pertvarkos turi būti tuo pat metu pritaikytos tiek visam miestui, tiek ir atskiroms jo dalims.