kv. km. Plotas
tūkst. gyventojų skaičius
km. gatvių ilgis
valandų per metus vienas gyventojas praleidžia spūstyse

2015 m. Kopenhaga išrinkta Europos žaliąja sostine.

Kopenhaga laikoma vienu aplinkai draugiškiausių miestų visame pasaulyje. 2014 m. ji buvo įtraukta į sveikiausių pasaulio miestų dešimtuką. Į Kopenhagą galima lygiuotis daugeliu aspektų: šis miestas giriamas dėl itin sveiko darbo bei poilsio balanso, aukšto savo gyventojų laimės indekso, patogios transporto infrastruktūros bei nuolatinių sėkmingų pastangų mažinant taršą.

Kopenhaga į miesto judumo problemas pasirinko žvelgti kompleksiškai ir ėmėsi kelių iniciatyvų vienu metu:  mieste skatinamas naudojimasis viešuoju transportu bei keliavimas pėsčiomis bei dviračiais (siekiama net 50 proc. kelionių atlikti dviračiais), nuolat tobulinama tam reikalinga infrastruktūra, o miesto erdvės pritaikomos ne automobiliams, o žmonėms.

Kaip jiems tai pavyko?

Miestas nenustoja siekti geresnių rezultatų. Kiekvienais metais jis išsikelia konkrečius tikslus, kiek procentų turėtų kilti ar mažėti dviračių, pėsčiųjų bei automobilių skaičius. Kopenhagos tikslas yra tapti „Ekometropoliu“: pasaulio dviratininkų, žalios energijos bei sveikos gyvensenos sostine.

Be variklio:

  • Išvystyta dviračių infrastruktūra – sukurta beveik 400 km 2,5 metrų pločio takų, atskirtų nuo automobilių važiuojamosios dalies (šiandien Kopenhagoje ir šių pradeda nebeužtekti, tad mieste įrenginėjami jau net 4 metrų pločio takai);
  • Organizuojamos grupinės kelionės dviračiais;
  • Įdiegtos išmaniosios technologijos: apšvietimas, šviesoforų signalai, reaguojantys į atvažiuojančius dviratininkus arba į jų programėles.

Automobiliai:

  • Įvesti griežti parkavimo apribojimai;
  • „Low emission“ zonos (ribojamas taršių transporto priemonių įvažiavimas);
  • Reguliuojama miesto logistika (krovinių ir keleivių pervežimai miesto ribose);
  • Renkami spūsčių mokesčiai;
  • Skatinami elektromobiliai, plėtojama jiems skirta infrastruktūra.

Viešasis transportas:

  • Dėl didelių ir koncentruotų keleivių srautų vystomas metro tinklas;
  • 700 tūkst. viešojo transporto keleivių, iš kurių daugiau nei pusė naudojasi autobusais;
  • 1,2 tūkst. stotelių;
  • Informacijos pateikimas realiu laiku;
  • Geresni autobusai, turintys savo eismo juostas, prioritetą sankryžose, kokybiškas stoteles bei stotis ir dviračių stovėjimo vietas keleiviams.

Urbanistinė politika:

Miestas plėtojamas kryptingai pagal 1947 m. parengtame urbanistiniame plane, taip vadinamame “Finger plan” pateiktą koncepciją, kai gyvenamųjų teritorijų ir darbo vietų plėtojimas yra taikomas prie jau esamos transporto infrastruktūros