kv. km. Plotas
tūkst. gyventojų skaičius
km. gatvių ilgis
valandų per metus vienas gyventojas praleidžia spūstyse

2016 m. Liubliana išrinkta Europos žaliąja sostine.

Liubliana – postsovietinis miestas, sėkmingai įveikęs ir išgyvenęs šiandienos Vilniaus padėtį labai primenančias problemas. Lygiuotis į šį miestą bei jo gyventojų idėjas verta ne vien todėl, kad Liublianai pavyko pasiekti užsibrėžtų rezultatų, bet ir todėl, jog dėl Lietuvos ir Slovėnijos sostinių panašumų galima tikėtis jų sprendimus sėkmingai perkelti ir į Vilnių.

Matydama vis didėjančius kamščius ir taršą, Liubliana dar 2007 m. ėmėsi darnaus judumo plano, kuris radikaliai pakeitė gyventojų judumą. 2011-aisiais metais šiame mieste viešuoju transportu buvo atliekama vos 13 proc. visų kelionių, o dviračiais ir pėsčiomis keliavo tik 19 proc. miestiečių. Tuo metu 2015-aisiais metais šie skaičiai  išaugo atitinkamai iki 19 ir 26 proc.

Planas nuo 2015 iki 2020

2015

2020

Liublianos DJMP siekiai iki 2020-ųjų metų.

Kaip jiems tai pavyko?

Be variklio:

  • Miesto centro uždarymas automobiliams padidino pėstiesiems skirtas erdves 620 proc. arba 100 tūkst. kv. m.;
  • Atnaujinti pėstiesiems ir dviratininkams skirti tiltai;
  • Atnaujintos pėstiesiems ir dviratininkams skirtos viešosios erdvės;
  • Įdiegta dviračių dalinimosi sistema, kuria nuo 2011 m. gegužės atlikta 2,8 mln. individualių kelionių.

Automobiliai:

  • Vidutiniškai vienas automobilis dviems keliaujantiems;
  • Miesto centras automobiliams visiškai uždarytas;
  • Pakeista parkavimo politika: įvestos mokestinės zonos, diferencijuojami mokesčiai, ribojamas stovėjimo laikas;
  • Mažinamas tranzitas miesto ribose.

Viešasis transportas:

  • Miesto centre kursuoja trys elektriniai autobusai, kuriais galima naudotis nemokamai. Nuo 2008-ųjų metų jais pasinaudojo apie 900 tūkst. keleivių;
  • Autobusų maršrutų tinklas praplėstas ir į priemiesčius taip, kad jų gyventojai neprivalėtų nuo stotelės iki namų vykti toliau nei 300 metrų;
  • Informacija keleiviams pateikiama realiu laiku, sukurta paprasta kelionių planavimo sistema bei įvesta „Urbana“ kortelė, eliminuojanti individualių kelionės bilietų poreikį;

Urbanistinė politika:

  • Teiktas prioritetas istorinio paveldo išsaugojimui;
  • Miestas vystomas darnoje su aplinkui esančia gamta, stengiantis jos neniokoti;
  • Efektyvus turimos teritorijos išnaudojimas.