Kas yra judumas?

„Judumas yra viena iš miesto funkcionavimų pasekmių (literatūroje – judrumas, mobilumas, dažnai suprantamas kaip susisiekimo rodiklis), todėl turėtų būti vertinamas kaip pagrindinė urbanistikos paradigma“ (profesorius Pranas Juškevičius). Taigi judumas nėra transporto sistema. Judumas yra galimybė judėti bei susisiekti transporto priemonėmis.

2011 m. kovo 28 d. Europos Komisijos priimtoje „Baltojoje knygoje“ pristatoma Europos Sąjungos (ES) susisiekimo sistemos vizija, siektini rodikliai, strategija jiems įgyvendinti ir pateiktas siūlomų priemonių sąrašas. „Baltosios knygos“ iniciatyvų sąraše numatomas poreikis nacionaliniu mastu didžiausiems miestams ES fondų lėšomis parengti darnaus judumo planus (DJP). Lietuvoje pagal šį reikalavimą šiuo metu rengiama 18 DJP projektų, tarp jų ir Vilniaus.

DJP paskirtis – patenkinti šiandienos ir rytojaus žmonių mobilumo reikmes, užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose. DJP - tai teritorijų strateginio planavimo dokumentas, kuris rengiamas esamos planavimo praktikos pagrindu ir vadovaujantis integracijos, dalyvavimo ir vertinimo principais. Politika ir priemonės, nustatytos DJP, turėtų kompleksiškai apimti visas transporto rūšis ir formas: privatų ir viešą, keleivinį ir krovininį, motorizuotą ir bevariklį, aktyviai ir retai naudojamą. Rengiant DJP turėtumėme neapsiriboti transportu ir judumu, o tinkamai atsižvelgti ir į socialinius, ekonominius, aplinkosauginius bei politinius–institucinius kriterijus.

Nuo ko pradedamas rengti darnaus judumo planas?

Pradėti privalome nuo fakto, kad šis planas rengiamas ne susisiekimui, aplinkkeliui, autobusui ir net ne dviračiui, bet žmogui, kuris mūsų suplanuotame mieste:

– gyvens,
– dirbs,
– mokysis,
– augins vaikus,
– ilsėsis,
– investuos,
– lankys draugus bei gimines

Pradedama nuo suvokimo, kad nesate įstrigę transporto „kamštyje“ – jūs esate jo dalis.

Todėl miestų bendruomenės privalo apsispręsti, kuriuos prioritetus renkasi ir kuriuo keliu žengs:

Kokybiško darnaus judumo plano dėka kinta:

Miesto įvaizdis - Darniu judumu besirūpinantis miestas priimamas kaip inovatyvesnis, patrauklesnis gyventojams ir turistams.
Pasiekiamumas - Į žmonės orientuotas darnaus judumo planavimas pagerina gyventojų judėjimo situaciją ir palengvina prieigą prie visų miesto erdvių bei paslaugų.
Gyvenimo kokybė - Kadangi darnaus judumo planas prioritetą teikia žmonių, ne automobilių patogumui, tai kokybiškesnės viešosios erdvės ar saugesnė aplinka vaikams yra tiesioginė jo pasekmė.
Aplinka ir žmonių sveikata - Oro kokybės gerinimas, triukšmo taršos vengimas ir mažinami klimato pokyčiai ne tik veda prie geresnės savijautos, bet ir taupo su sveikata susijusius kaštus.
Bendruomeniškumas - Sprendimai priimami vardan miesto gyventojų – kiekvienas pokytis skiriamas būtent žmonėms, kurie su jais išsamiai supažindinami.
Teisinių prievolių vykdymas

  • Jei rūpinsimės tik spūstimis – gatvės vis platės, o kamščiai nuo to tik augs.
  • Jei rūpinsimės tik tuo, kaip įsiteikti automobilių vairuotojams – sulauksime dar daugiau automobilių ir taip jau pilnoms gatvėms.

 

  • Jei planuosime apie žmonėms skirtas viešąsias erdves – matysime daugiau sveikai judančių gyventojų, o be to ženkliai pagražės miesto aplinka.
  • Sukurdami erdves, kur ribojamas ar draudžiamas eismas, atiduosime dalį miesto pėstiesiems, kuriems skirta ploto dalis Vilniuje kasmet mažėja.